adj (gr béntos+ico)
Relativo ou pertencente ao fundo dos mares ou lagos. Diz-se dos fenômenos característicos dessas profundidades.
Vogais: êio
Consoantes: bntc
bênticos, bonideco, bentos, bendigo, benteca, binatos, bonitos, bafientos, beneditos, binótias.
condroepifisítico, fluvialístico, geneagenético, fergusonítico, mimodramático, baragnóstico, obreirístico, lancissondístico, endolítico, agalmatolítico, autopoiético, hemianóptico, jacíntico, alilsulfocarbamático, sialadenítico.